'Ransomware EXE.01092-1_Alert' Pop-Up Scam
Per įprastą abejotinų svetainių tyrimą mokslininkai aptiko „Ransomware EXE.01092-1_AlertV techninės pagalbos sukčiavimą“. Ši apgaulinga schema sukurta siekiant apgauti vartotojus, pateikiant klaidingus įspėjimus apie tariamus sistemos užkrėtimus, galiausiai priverčiant juos skambinti apgaulingai palaikymo linija. Ypač intriguoja tai, kad tam tikrais atvejais iššokantįjį langą „Ransomware EXE.01092-1_Alert“ pakeičia kitas kenkėjiškas triukas, žinomas kaip „Trojan:Slocker“ afera. Ši įvykių seka dar labiau pabrėžia internete tykančių grėsmių sudėtingumą ir rimtumą.
Iššokantis sukčiavimas „Ransomware EXE.01092-1_Alert“ bando išgąsdinti vartotojus netikrais saugos įspėjimais
Svetainė, organizuojanti šią techninės pagalbos aferą, prisidengia oficialia „Microsoft“ svetaine, todėl nieko neįtariantiems lankytojams ji atrodo labai teisėta. Ši schema apima iššokančiųjų pranešimų seriją, o po lango „Ransomware EXE.01092-1_Alert“ gali atsirasti „Trojan:Slocker“ afera. Šie iššokantieji langai sąmoningai apgaudinėja lankytojus, klaidingai įspėdami juos apie neegzistuojančias Trojos arklys ir išpirkos reikalaujančias programas, o tada spausdami ieškoti pagalbos.
Svarbu pabrėžti, kad visi šioje schemoje pateikti teiginiai yra visiškai klaidingi ir ji nėra susijusi su „Microsoft Corporation“ ar jokiais jos produktais ir paslaugomis.
Ši konkreti afera visų pirma gali įvykti skambinant telefonu, kai sukčiai apsimeta techninės pagalbos specialistais ir manipuliuoja aukomis, kad jos atskleistų neskelbtiną informaciją, dalyvautų finansinėse operacijose arba atsisiųstų ir įdiegtų kenkėjiškas programas.
Nepaisant to, tradicinės techninės pagalbos aferos dažnai apima kibernetinius nusikaltėlius, įgyjančius nuotolinę prieigą prie vartotojų įrenginių. Jie tai pasiekia išnaudodami teisėtas nuotolinės prieigos programas, taip sukeldamos didelę grėsmę asmenų saugumui internete.
Sukčiai gali padaryti didelę žalą per tokias schemas kaip „Ransomware EXE.01092-1_Alert“ iššokantieji langai
Sukčiai, gavę prieigą prie aukų sistemų, gali pridaryti įvairiausios žalos. Jie gali išjungti arba pašalinti teisėtus saugos įrankius, pristatyti padirbtą antivirusinę programinę įrangą, išfiltruoti neskelbtiną informaciją, pervesti lėšas ir įdiegti ar įdiegti kenkėjišką programinę įrangą, pvz., Trojos arklius ar išpirkos reikalaujančias programas ir kt.
Duomenų gavimas gali vykti įvairiais kanalais, įskaitant telefonu, per klaidinančius failus ar svetaines, kai bandoma sukčiauti, arba naudojant duomenis vagiančią kenkėjišką programą. Dominantys duomenys apima platų spektrą, apimantį prisijungimo prie el. pašto, socialinės žiniasklaidos, elektroninės prekybos, pinigų pervedimo, internetinės bankininkystės ir kriptovaliutų piniginių kredencialus, taip pat asmenį identifikuojančią informaciją, pvz., asmens tapatybės kortelės duomenis ir pasų nuskaitymus / nuotraukas bei finansinius duomenis. duomenis, tokius kaip banko sąskaitos duomenys ir kredito kortelių numeriai.
Daugeliu atvejų kibernetiniai nusikaltėliai palaiko techninės pagalbos paslaugų teikimo fasadą, o vėliau aukoms apmokestina pernelyg dideles sąskaitas ar mokesčius. Svarbu pažymėti, kad sėkmingai apgauti aukos dažnai tampa pakartotinio išnaudojimo taikiniais.
Siekdami dar labiau nuslėpti savo pėdsakus, šie nusikaltėliai dažnai taiko sudėtingus atsekimo metodus, pervesdami gautas lėšas. Tai gali būti susiję su kriptovaliutomis, dovanų kortelėmis, išankstinio apmokėjimo kuponais, grynųjų pinigų slėpimu pakuotėse, kurios vėliau išsiunčiamos, ir kita panašia taktika. Tokie metodai žymiai sumažina nusikaltėlių persekiojimo tikimybę ir trukdo aukoms susigrąžinti lėšas.
